Kursų trukmė iki 16 val. (nuo 2 iki 6 dienų).
Kursai individualiai – 1200 €.
Egzaminas - 100 €. Išlaikius egzaminą: Įgyjama bazinė, meridianų atvėrimo masažo specialisto – masažuotojo kompetencija. 
Kursai vyksta individualiai ir grupėse. Galimybė mokymus pravesti pageidaujančio asmens aplinkoje. 
Masažų su bio energetiniu masažo aparatu, komercinis pasiūlymas.

Programa įregistruota: Švietimo ir Mokslo Ministerijos
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ IR RENGINIŲ REGISTRE
programos kodas: 223002055

Programa įregistruota ir akredituota: LR Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijoje. 
Neformaliojo švietimo programų registre (AIKOS). Programos kodas: 223000153

Kursai vyksta: Kontaktiniu ir arba nuotoliniu būdu, kurie yra orientuoti į rezultatą ir progresą. Mokymas, kuriame darbuotojai gauna realius praktinius įgūdžius: terminiją, situacijų modeliavimą, darbo komunikaciją; individualių korekcijų, aiškios gramatikos logikos ir daug kalbinės praktikos individualiai ir / ar grupėje. Susisiekiame su užsiregistravusiais asmenimis.

Bendrinės anglų kalbos kursas (42 val. 56 akademinės valandos / 28 užsiėmimai)
Lygiai: A1–B1
Tikslinė grupė: Suaugusieji: 

Tikslas ir uždaviniai – Lavinti pagrindinius anglų kalbos komunikacinius gebėjimus – kalbėjimą, klausymą, skaitymą ir rašytinę raišką – siekiant užtikrinti dalyvių gebėjimą naudoti kalbą kasdienėse profesinėse ir asmeninėse situacijose.
Mokymo metodai – Komunikacinis metodas, orientuotas į realias kalbines situacijas. Darbas poromis ir grupėmis, situacijų vaidmenys. Skaitymo užduotys su supratimo klausimais. Rašymo praktika: struktūruoti el. laiškai, aprašymai, trumpos žinutės. Gramatikos taikymas komunikaciniuose užsiėmimuose. Žodyno plėtra per kontekstines veiklas.
Rezultatai - Baigę kursą dalyviai gebės: Bendrauti kasdienėse situacijose, didėjant tikslumui ir sklandumui (A1–B1). Suprasti trumpus ir vidutinio sudėtingumo rašytinius tekstus, identifikuoti pagrindinę informaciją. Parengti aiškius, nuoseklius rašytinius pranešimus (el. laiškus, trumpas ataskaitas, pastabas). Taisyklingai taikyti pagrindines gramatines struktūras kalbant ir rašant. Naudoti teminį žodyną, reikalingą kasdienei ir profesinei komunikacijai. Pademonstruoti pažangą baigiamajame teste. 
Studijų baigimas – išklausius, baigus studijų programą, atsiskaitoma viena iš šių formų: testas, praktinė užduotis, pokalbis. Sėkmingai įvykdžiusiems studijų programą išduodamas pažymėjimas - sertifikatas. Pageidaujantiems laikomas egzaminas.

Preliminari, bendrinės anglų kalbos kurso programa. Gramatikos apimtis (A1–B1)

A1–A2 lygiai

1.     

2.     

3.     

4.     

5.     

6.     

7.     

8.     

Veiksmažodis to be, įvardžiai

Esamasis paprastasis ir esamasis tęstinis laikai

Skaitomi/neskaitomi daiktavardžiai, artikelių vartojimas
Can/can’t, have/has, there is/are

Laiko ir vietos prielinksniai

Būtasis paprastasis laikas (reguliarūs ir nereguliarūs veiksmažodžiai)

Palyginamieji ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai

Klausimų sudarymas (yes/no, wh-)

A2–B1 lygiai

Būtasis tęstinis laikas

Esamasis tobulas laikas (pagrindiniai vartojimo atvejai)

Ateities formos: will, going to, esamasis tęstinis planams

Modaliniai veiksmažodžiai: must, have to, should, may, might

Būdvardžių ir prieveiksmių daryba

Sąlygos sakiniai 0 ir 1 tipas (pagrindai)

Tiesioginė ir netiesioginė kalba (įvadas)

Pasyvinė rūšis (įvadas, B1)

Žodyno apimtis (A1–B1)

Asmeninė informacija, kasdienės veiklos, darbinės užduotys

Žmonių, vietų, įrangos apibūdinimas

Kelionės, transportas, krypties nurodymai

Sveikata, saugumas, skubios situacijos

Oras, aplinka, veikla lauke

Darbo rutina, atsakomybės

Bendrinis žodynas (vietovės, grafikai, procedūros)

Technologijos ir komunikacija

Socialinė sąveika, problemų sprendimo frazės

El. laiškų ir rašytinės komunikacijos leksika

      Formalios ir neformalios kalbos pagrindai (B1)

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Egzaminas pageidaujantiems - 100 €.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama CorelDRAW specelisto/ės kompetencija.

Programa įregistruota ir akredituota: LR Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijoje, programų registre (AIKOS).
Programos kodas 223000144

Baigę šį kursą Jūs gebėsite dirbti su vektoriniais vaizdais, kurti piešinius, logotipus, ženklus, vizitines, blankus, atlikti pakuotės, reklaminės skrajutės, plakatų dizainą, parengti šablonų maketą, maketuot.

CorelDRAW mokymo kursų programa:
(gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).
      o   įvadas į grafinio dizaino kompiuterines programas jų paskirtis ir galimybės. Vektorinės ir taškinės grafikos privalumai ir trūkumai.
      o   Kompiuterinė grafika CORELDRAW įvadas į taškinę ir vektorinę grafiką.
      o   Vaizdo peržiūrėjimas ekrane, įrankiai, "Helpo" naudojimas, klavišų kombinacijos.
      o   Spalvų taikymas, spalvų moduliai CMYK, RGB, PANTONE, HSB, LAB, Grayscale, B&W.
      o   Redaktoriaus CorelDRAW paleidimas, ekrano struktūra, darbo su redaktoriumi pabaiga, meniu eilutė, piktografinis, o meniu, darbinė sritis, liniuotė, status eilutė, spalvų paletė, įrankių paletė, roll up langas, help sistema.
      o   Geometrinių figūrų braižymas, piešimo įrankiai, užpildymas spalva, maketo rengimas: koordinačių sistema ir mastelis, grafinių objektų žymėjimas, pažymėtų objektų redagavimas: pašalinimas, perkėlimas, didinimas ir mažinimas, pasukimas, pasvirimas, veidrodinis atvaizdas; tikslus objektų redagavimas.
      o   įrankis mazgas, mazgų redagavimas: žymėjimas, mazgų perkėlimas, pašalinimas, sujungimas, naujo mazgo sukūrimas;
      o   kreivių atkarpų redagavimas, geometrinių figūrų apdorojimas.
      o   Teksto ir grafikos importavimas, teksto ir grafikos derinimas.
      o   Import ir Export nustatymai, grafiniai formatai TIF, AI, BMP, JPG, EPS, WMF ...
      o   Shaping komandos, vektorinės grafikos redagavimas.
      o   Darbas su sluoksniais, sluoksnių redagavimas.
      o   PDF publikacijos, eksportas į PDF formatą . Paruošimas spaudai PS failo kūrimas ir tikrinimas.
      o   Efektai LENS, EXTRUDE, BLEND, ENVELOPE, PERSPECTIVE.
      o   Meniu BITMAP darbas su taškine grafika.
      o  Baigiamasis darbas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

>Planuojamos buhalterinės apskaitos kursų datos grupėse< 

Informacija ir registracija tel.  +370 678 68888.
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Buhalterinės apskaitos kursai individualiai (Išplėstinis mokymasis).
Kursų  trukmė iki - 100 akad. val.
Kursų kaina - 1900 € + egzaminas (įskaičiuotas).
Mokome (Individualiai), tam kad dėstytojas turėtų galimybę skirti visą dėmesį mokiniui, (grafiką - laiką ir dienas pagal bendrą sutarimą).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas įskaičiuotas į kursų kainą - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Programa įregistruota: LR Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijoje.
Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre AIKOS.
Programos kodas: 223000823

Šis išplėstinis kursas savo turiniu orientuotas į praktinį žinių perteikimą ir yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, orientuotą į gilesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokyti kursantus operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis bei ugdyti savarankiško mokymosi profesinius gebėjimus.

Modeliuojama reali įmonės veikla. Išmoksite tvarkyti buhalteriją: nuo pagrindų iki metinės finansinės atskaitomybės. Buhalterinės apskaitos kursus veda profesionalios įmonės bei dėstytojai, profesionalūs praktikai, turintys ilgalaikį patyrimą ir didelę praktinę patirtį. Dalomoji medžiaga pateikiama kursų eigoje.

Tikslas ir uždaviniai – Programa skirta įgyti finansinės apskaitos buhalterio-apskaitininko kompetencijas. Siekiama suteikti buhalterinės apskaitos, mokesčių, teisės pagrindų, ekonomikos teorines žinias ir išugdyti profesinius, praktinius įgūdžius, būtinus finansinės apskaitos buhalterio-apskaitininko darbui įvairių nuosavybės formų įmonėse bei organizacijose. >Registracija vyksta 24 val. Registruotis internetu galima dabar<.
Mokymo metodai – Paskaita, praktinis užsiėmimas, konkrečių pavyzdžių analizė, diskusija, savarankiškas darbas.
Rezultatai - Baigęs mokymo kursą pagal mokymo programą, asmuo žinos: Apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje veikloje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos procedūras. Ilgalaikio turto ir atsargų apskaitos būdus. Norminius aktus, reglamentuojančius ūkio subjekto veiklą, finansinę buhalterinę apskaitą ir mokesčius; ūkinių operacijų ir įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais; finansų kontrolę. Baigęs mokymo kursą pagal mokymo programą, asmuo gebės: Identifikuoti ir registruoti įmonių ūkinius procesus apskaitoje, tvarkyti ūkio subjekto turto apskaitą, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą, atsargų analitinę ir suminę apskaitą. Vadovautis norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonės ar organizacijos ūkinę veiklą, finansinę buhalterinę ir mokesčių apskaitą. Vertinti finansinės informacijos patikimumą, kontroliuoti ūkinių operacijų ir įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais, lyginti faktinius rezultatus su planiniais, užtikrinti finansų kontrolę, rengti finansinę ir mokestinę atskaitomybę.
Studijų baigimas – Baigusiems studijų programą, atsiskaitoma atsiskaitomuoju praktiniu darbu: testu, pokalbiu, atliekant ištisinį uždavinį pagal programą. Sėkmingai įvykdžiusiems studijų programą išduodamas kompetencijos pažymėjimas (baigimo Sertifikatas). >Registracija vyksta 24 val. Registruotis internetu galima dabar<.

Buhalterinės apskaitos kursų programa - temos: (gali keistis abipusiu sutarimu atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

1.      Bendrieji apskaitos principai.
2.      Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.   Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas;
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;
  2.1.3. Trumpalaikis turtas;
  2.1.4. Atsargų apskaita.
  2.2.    Nuosavybės esmė apskaitoje:
  2.2.1. Savininkų nuosavybė;
  2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
  2.3.    Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis;   2.3.2. Ūkinė operacija;
  2.3.3. Jų įtaka apskaitinei lygybei.
3.      Sąskaitos. Jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  3.1.    Sąskaitų rūšys;
  3.2.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis;
  3.3.    Pavyzdinis sąskaitų planas;
  3.4.    Dvejybinis įrašas apskaitoje.
4.       Apskaitos ciklas:
  4.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  4.2.    Ūkinių operacijų registras:
  4.2.1. Bendrasis žurnalas ir kiti žurnalai.
  4.3.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  4.4.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  4.4.1.  Kaupimo ir palyginimo principų esmė apskaitoje;
  4.4.2.  Ataskaitinis laikotarpis;
  4.4.3.  Sąskaitų koregavimai.
  4.5.     Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas;
  4.6.     Sąskaitos uždarantieji įrašai.
  4.7.     Finansinės atskaitomybės rengimas:
  4.7.1.  Pelno (nuostolių) ataskaita;
  4.7.2.  Balansas.
5.        Darbo santykiai:
  5.1.     Darbo sutartis;
  5.2.     Darbuotojų priėmimo/atleidimo iš darbo tvarka;
  5.3.     Darbuotojų apskaita;
  5.4.     Darbo užmokesčio apskaita;
  5.5.     Atostoginiai ir kompensacijos;
  5.6.     Ataskaitos VSDF valdybai.
6.        LR mokesčių sistema.
7.        Ištisinis uždavinys:
  7.1.     Ūkinių operacijų atvaizdavimas užpildant pirminius apskaitos dokumentus;
  7.2.     Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose;
  7.3.     Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas;
  7.4.     Analitinių kortelių pildymas;
  7.5.     Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas;
  7.6.     Finansinės atskaitomybės rengimas.

 Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines šraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

>Planuojamos buhalterinės apskaitos kursų datos< 

Informacija ir registracija tel. +370 678 68888.
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Programa įregistruota: LR Švietimo ir Mokslo Ministerijoje.
Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre.
Programos kodas: 220010582

Šis išplėstinis kursas savo turiniu orientuotas į praktinį žinių perteikimą ir yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, orientuotą į gilesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokyti kursantus operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis bei ugdyti savarankiško mokymosi profesinius gebėjimus.

Modeliuojama reali įmonės veikla. Išmoksite tvarkyti buhalteriją: nuo pagrindų iki metinės finansinės atskaitomybės. Buhalterinės apskaitos kursus veda profesionalios įmonės bei dėstytojai, profesionalūs praktikai, turintys ilgalaikį patyrimą ir didelę praktinę patirtį. Dalomoji medžiaga pateikiama kursų eigoje.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines šraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Buhalterinės apskaitos kursų programa - temos: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

1.      Bendrieji apskaitos principai.
2.      Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.   Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas;
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;
  2.1.3. Trumpalaikis turtas;
  2.1.4. Atsargų apskaita.
  2.2.    Nuosavybės esmė apskaitoje:
  2.2.1. Savininkų nuosavybė;
  2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
  2.3.    Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis;   2.3.2. Ūkinė operacija;
  2.3.3. Jų įtaka apskaitinei lygybei.
3.      Sąskaitos. Jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  3.1.    Sąskaitų rūšys;
  3.2.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis;
  3.3.    Pavyzdinis sąskaitų planas;
  3.4.    Dvejybinis įrašas apskaitoje.
4.       Apskaitos ciklas:
  4.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  4.2.    Ūkinių operacijų registras:
  4.2.1. Bendrasis žurnalas ir kiti žurnalai.
  4.3.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  4.4.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  4.4.1.  Kaupimo ir palyginimo principų esmė apskaitoje;
  4.4.2.  Ataskaitinis laikotarpis;
  4.4.3.  Sąskaitų koregavimai.
  4.5.     Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas;
  4.6.     Sąskaitos uždarantieji įrašai.
  4.7.     Finansinės atskaitomybės rengimas:
  4.7.1.  Pelno (nuostolių) ataskaita;
  4.7.2.  Balansas.
5.        Darbo santykiai:
  5.1.     Darbo sutartis;
  5.2.     Darbuotojų priėmimo/atleidimo iš darbo tvarka;
  5.3.     Darbuotojų apskaita;
  5.4.     Darbo užmokesčio apskaita;
  5.5.     Atostoginiai ir kompensacijos;
  5.6.     Ataskaitos VSDF valdybai.
6.        LR mokesčių sistema.
7.        Ištisinis uždavinys:
  7.1.     Ūkinių operacijų atvaizdavimas užpildant pirminius apskaitos dokumentus;
  7.2.     Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose;
  7.3.     Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas;
  7.4.     Analitinių kortelių pildymas;
  7.5.     Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas;
  7.6.     Finansinės atskaitomybės rengimas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

Informacija ir registracija tel. 8 678 68 888
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

Informacija ir registracija tel. 8 672 60349
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

Informacija ir registracija tel. 8 678 68 888
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

Informacija ir registracija tel. 8 678 68 888
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA 

Informacija ir registracija tel.  8 678 68888.
Registracija sms žinute +370 678 68888 (Vardas, Pavardė, kontaktinis telefonas, kokie kursai).

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.